Nuostabūs debesys

Françoise Sagan (Fransuaza Sagan, 1935–2004) – viena populiariausių XX amžiaus prancūzų rašytojų, nugyvenusi audringą gyvenimą, mylėjusi daug ir aistirngai – ją supo žvaigždės, alkoholis, prabanga, meilužiai ir meilužės. „Jei negyvenčiau, rašyčiau prastai“, – sakė Sagan.
Romanas  „Nuostabūs debesys” kritikų bei skaitytojų laikomas vienu geriausių rašytojos kūrinių. Tai nepakartojama istorija apie keistą santuoką ir dar keistesnę meilę.

Gyventi laisvai, eiti, kur tau patinka, susitikti su žmonėmis, kuriuos myli, miegoti, sapnuoti ir žinoti, kad niekas iš tavęs nereikalaus aiškintis, kodėl sapnuoji, kur eini, kodėl tau mieli tie draugai. Šią privilegiją Žoze prarado, ištekėdama už Alano Ačo. Jis iš pirmo žvilgsnio atrodo gražus ir ramus amerikietis, o iš tikrųjų yra liguistai pavydus. Dėl to jųdviejų gyvenimas virsta pragaru. Kai kuriuos ryšius sunku nutraukti, bet Žoze pagaliau ryžtasi ir pabėga nuo vyro. Alanas ją atseka, jiedu vėl susitaiko. Bet jų santykių ir vėl žlunga. Alanas, nors ir pagarsėja kaip tapytojas, bet nesiliauja persekiojęs Žoze. Jam kur kas brangesnės jų gyvenimą griaunančios iliuzijos, tie „nuostabūs debesys, negu paprasta laimė gyventi.

Ir staiga ji įsivaizdavo save, dvidešimt septynerių metų moterį, sprunkančią taksi nuo vyro, kurį mylėjo, važiuojančią priešaušry Niujorko gatvėmis ir gūdžiu balsu sakančią: „Net labai vėlu.“ Ji galvojo, kad visą gyvenimą taip ir nepajėgė atsispirti susiklosčiusioms aplinkybėms, nemokėjo pati jų susidaryti, niekada nieko neveikė, ir dar galvojo, kad galėtų verkti šitame taksi arba pasiduoti baimei, užuot ėmusis atsainiai svarstyti, ar vairuotojas iš tiesų vardu Silvijus Markus, kaip skelbė prie jo krėslo prikalta lentelė.

Ji mėgo leisti pinigus... ji mėgo palikti... ji mylėjo gyvenimą.
(„Nuostabūs debesys“)